lūžnus

lūžnùs, -ì adj. (4) žr. lūžus 1: Lūžnùs medžias, nieko iš jo nepadarysi, greit lūžta Prng. Vėl kitas, ketindamas plaukyt po marias ir per smarkias vilnias keliaut pradėdamas, šaukiasi medžio, lūžnesnio ažu medžią, jį nešantį BaIšm14,1.